Viva Belarus!

Prabundi plyštančia galva. Po akimis – juodi ratilai. Iki galo nėra aišku, ar tai mėlynės, ar eilinės “pjankės“ pasekmės. Šiek tiek prašviesėjus protui, bandai susigaudyti, kuriame pasaulio užkampyje šį kartą atsidūrei.

Jei atmintis manęs neapgauna, po paskutinio tokio fokuso buvai priverstinai reanimuotas Vilniaus prekybos centre, o dar prieš tai nuo nebūties šviesos Tave gelbėti reikėjo net Butane. Ką gi, šiandieninis akibrokštas – ne toks egzotiškas. Kiek palaužęs galvą, periferiniu matymu užfiksuoji keletą “Fest“ cigarečių pakelių ir porą auksinių “Batiuškos“ nuotraukų. Eureka! Mes – Baltarusijoje!

Vivat Belarus!

Po šiokios tokios literatūrinės įžangos, pereinu prie statistikos. Na ir kas, kad V. Čerčilis kadaise sakė “Melas, kruvinas melas ir sušikta statistika!“ – aš šiandien, kiek leis mano galimybės, stengsiuosi nemeluoti.

Nors Baltarusiją daugelis įsivaizduoja kaip Dievo apleistą, ekonominiame Europos paribyje klibinkščiuojančią valstybę, ekonominė jos padėtis nėra visiškai prasta. Na, taip, ji nėra ir ypatingai gera, bet rytiniams mūsų kaimynams bankrotas artimiausiu metu negresia.

Baltarusija yra 57-a valstybė pasaulyje pagal Bendrą Vidaus Produktą. Šalies ekonomika – industrinė, orientuota į žemės ūkio techniką, petrocheminių medžiagų apdirbimą, medienos ir tauriųjų metalų konstrukcijas. Šalies ekonominis Achilo kulnas – infliacija, kuri 2011-aisiais siekė net 21.8%.

Viskas kaip ir girdėta. Nedaug naujo šiais laikais po saule atsiranda. Tiesa, mane Baltarusijos fenomenas dominas dviem klausimais: kokį Baltarusijos augimą išvystume iškėlus šalies šešėlinę ekonomiką į dienos šviesą ir kokiomis masinėmis smegenų ląstelių naikinimo priemonėmis šalyje įsigalėjo ochlokratinis režimas?

Įdomūs faktai apie Kiniją

1. 200 mln. žmonių Kinijoje per dieną gyvena mažiau nei už vieną dolerį

Gyvenančiais žemiau skurdo ribos Kinijoje laikomi tie asmenys, kurių pajamos per dieną nesiekia 1,25 dolerio. 1981-aisias skurde gyveno 64% kinų. Laimei, 2004 m. tokių buvo jau tik 10%. Taigi per šį laikotarpį iš skurdo išbrido daugiau nei 10 mln. gyventojų.

2. Daugiau nei 700 mln. kinų geria užterštą vandenį

Kinijoje gyvena 20% pasaulio gyventojų, kuriems prieinami vos 7% visuotinių vandens išteklių. Maža to, 90% miesto vandens ir 75% upių ir ežerų vandens yra užteršti. Tai reiškia, kad užterštą vandenį kasdien yra priversti gerti daugiau nei 700 mln. žmonių.

3. Pusė suklastotų dirbinių Europos Sąjungą pasiekia iš Kinijos

Paskaičiuota, jog net 54% visų klastočių Europą pasiekia iš Kinijos. Iš čia atkeliauja net 44% piratinių kompaktinių ir DVD diskų, 23% nelegalių cigarečių ir 10% padirbtų aksesuarų.

4. Iki 2025-ųjų Kinijoje iškils dešimt Niujorko dydžio miestų

Kinijos urbanizacija auga iki šiol neregėtu greičiu ir mastais. Skaičiuojama, kad mieste gyvenančių žmonių skaičius nuo 572 milijonų (2005-aisiais) padidės iki 926 milijonų 2025-aisias. 2030-aisias tuo tarpu jų skaičius turėtų pasiekti vieną milijardą.

Taigi per 20 metų Kinijos miestai pasipildys 350-ia milijonų gyventojų, kas sudaro dabartinį JAV gyventojų skaičių. 2025-aisiais Kinija turės 219 vieną milijoną gyventojų turinčius miestus (Europoje tokių miestų šiuo metu yra 35) ir 24-is daugiau kaip penkis milijonus gyventojų turinčius miestus.

5. Kinija mirties bausmę įvykdo didžiausiam skaičiui žmonių pasaulyje

Pasak „Amnesty International“, Kinija kasmet įvykdo bemaž tris kartus daugiau mirties bausmių, nei likusios šalys kartu sudėjus. Vien 2008 m., oficialiais duomenimis, čia buvo įvykdytos 1718 egzekucijos. Neoficialiai skaičiuojama, kad jų skaičius galėjo siekti 6000.

Dauguma egzekucijų vykdomos specialiame „mirties autobuse“, kurį sukūrė „Jinguan Motors“, nuteistajam suleidžiant mirtiną injekciją. Pasak autobuso kūrėjų, tai – daug civilizuotesnis būdas vykdyti mirties bausmę, nei sušaudant. Perėjimas nuo sušaudymo prie injekcijos, Kinijos teigimu, parodo, jog šalis „laikosi“ žmogaus teisių.

Kinija

Labiausiai pervertintos prekės prekybos centruose

Šį kartą keliausime ne taip toli kaip ankstesniuose keliuose įrašuose. Šįsyk išsiruošime į artimiausią prekybos centrą. Kokios pagundos piniginei ten laukia? „Business Insider“ skelbia prekes, kurių kaina yra per didelė.

Vanduo buteliukuose. Šis produktas parduotuvėse yra labiausiai vertinamas ir patogus. Visgi pagaminti plastikinius buteliukus ir į juos išpilstyti vandenį kainuoja žymiai daugiau nei pats produktas. Specialistai pataria namuose įsirengti vandens filtrą ir atsisakyti šio pirkinio parduotuvėse taip taupant pinigus.

Fasuoti prieskoniai. Šis produktas greičiausiai visose pakuotėse bus vienodas, tačiau skirsis tik juos tiekiančios bendrovės pavadinimas. Geriau rinktis sveriamus prieskonius, tai pravers, jei gaminate išskirtinį patiekalą ir dar ilgai nenaudosite šių prieskonių. Taip pat patartina užsiauginti savų prieskonių, nes taip galėsite pasirinkti šviežius ir mėgstamiausius pagardus.

Specialūs namų apyvokos daiktai. Kartais žmonės prekybos centruose perka lemputes, kanceliarines prekes ir galvoja, kad sutaupys laiko bei kuro, nes nereikės daryti papildomo sustojimo specializuotoje parduotuvėje. Vis dėlto specializuotose parduotuvėse šios prekės būna net iki 60 proc. pigesnės.

Brangių firmų dribsniai. Neįtikėtina, tačiau labiausiai savo verte piniginę patuština būtent šiš pirkinys. Kad pusryčiai netaptų brangiu malonumu, pusryčiams rinkites prekybos centro ženklais pažymėtus produktus arba sveriamus dribsnius.

Pjaustyti produktai. Kartais manoma, kad bus sutaupyta laiko, jei pirksime pajaustytus produktus, tačiau šis „laiko taupytojas“ yra pernelyg brangus. Jei neskubate ruošti vakarienės, imkites skustuko, peilio ir sutaupykite pinigų.

Prekybos centras

Pagal: ekonomika.lt

Tuk tuk – Butanas!

Šiandieninis mano pasirinkimas – kiek neįprastas. Kalbu apie šiandieninių pusryčių pasirinkimą. O dėl tinklaraščio įrašo… Jis irgi kiek neįprastas. Pradėsiu jį taip, kaip mūsų mokė niekuomet nepradėti – nuo beveik neabejotinai nevykusio pokšto. Išliekamoji vertė – abejotina, bet paslėptų sąsajų su Tema – apsčiai. 🙂

Tuk tuk.

Kas Ten?

Pertraukinėjanti karvė!

Petraukinėjanti kar…

MŪŪŪŪŪŪŪŪŪ!

Visas fizines, metafizines ir suprafizines detales paliksiu išsiaiškinti tų sričių entuziastams. Gal tik keletą užuominų duosiu: Karvė > ne visai hinduizmas > Butanas ir… MŪ > Paslaptingasis MU kontinentas. 🙂

Butano valstybinė vėliava

Taigi, kaip jau (tikiuosi) supratote, šiandien keliausime į Butaną. Tiems, kurie su šia šalimi nesate susidūrę nei žinių metu, nei tiesiogiai, duosiu dar vieną nuorodą – šį kartą internetinę. Ten galėsite – jei tik bus ūpo – apsčiai gausiai pasiskaityti apie rytietišką grožį ir harmoniją slepiančią valstybę.

Kodėl Butanas? Tikrai visai netrukus pateiksiu atsakymą, tačiau kol kas trumpai pristatysiu dalelę Butano statistinių duomenų / ekonominių rodyklių. “Šiaip“ – kontrasto ir asmeninio smalsumo sumetimais. 🙂

  • Nacionalinė Butano valiuta – ngultrum’as – pasižymi ne tik sunkumais jį tariant, bet ir susietumu su Indijos rupija. Oficialus kursas: 1 BTN = 100 INR, kur BTN – Butano ngultrum’ai, o INR – Indijos rupijos.
  • Butanas yra viena iš mažiausių ir “silpniausiai“ išsivysčiusių šalių ekonomine prasme. Šalies vidaus rinkoje dominuoja žemės ūkis ir miškininkystė – sritys, kuriose dirba daugiau nei 60% visos šalies gyventojų. Tai daug ką pasako…

Tiesą sakant, ketinau papasakoti kiek daugiau apie šią šalį, tačiau ekonomikos plotmėje įdomybių neradau. Dar rasiu ir tuomet vėl švelniai pataisysiu tekstuką. 🙂 Maža, tariamai “atsilikusi“ valstybė – tiek žinoti šiam kartui pakanka.

Štai kur visas kriukis – Butano gyventojai yra vieni laimingiausių pasaulyje! Ir savo ateitį jie sieja ne su BVP augimu, o su Gross National Happiness (bendras piliečių laimės lygis) puoselėjimu. Ar įsivaizduojate, kaip buvęs Lietuvos Banko valdybos pirmininkas sušaukia neeilinę spaudos konferenciją tam, kad praneštų, jog Pasaulinis Laimės Fondas pakėlė Lietuvos gyventojų laimės indekso vertinimą nuo “Pusėtinai“ iki “Super duper fly!“. 🙂 Aš irgi – sunkiai. Už tai ir sveikiname Butaną!

Kylam - ir vėl kylam! :)

Gabalėlis dangaus (K-pop! ritmu)

Sveiki, mieli skaitytojai! 🙂

Jei nors trumpam užmetėte akį į skilti “Apie Mane“, žinote, jog šiame tinklaraštyje ketinu dalintis įvairiomis ekonominėmis kelionėmis. Taip pat tikiuosi išlikti dar ir ekonomiškas, t. y. taupyti Jūsų brangų laiką ir neužkimšti jo niekingais pliurpalais.

Pirmoji akistata mūsų laukia su Pietų Korėja. Viliuosi, jog esi su šia šalimi kiek daugiau susipažinęs (ne vien iš tų 100 pakartotinių Gangnam Style video klipo peržiūrų), tad pradžiai paminėsiu keletą esminių faktų.

Meninis / medžiaginis Pietų Korėjos vėliavos variantas

Pietų Korėja – viena turtingiausių pasaulio valstybių. Priklauso ji tiek OECD (Organization for Economic Co-operation and Development), tiek G-20 didžiųjų valstybių grupei. Nominalinės BVP apimtimi, Pietų Korėja užima garbingą 15-ąją vietą tarp turtingiausių pasaulio ekonomikų ir dar garbingesnę 12-ąją vietą pagal perkamosios galios dydį.

Toliau nebekartosiu žodelio “Pietų“, nes jau turėjo tapti akivaizdu, jog apie Kim-Jong Un’o režimą nekalbėsiu – jam vargu ar tiktų apibūdinimas “gabalėlis dangaus“. 🙂

Korėja didžiausius savo pakilimo laikus išgyveno 1960 – 1990 m. laikotarpiu ir lig šiol išlieka viena sparčiausiai augančių išsivysčiusių šalių. Patys korėjiečiai šį potencialiai stebuklingą augimą (sunku iš tiesų nustatyti, kas būtent jį lėmė) vadina “Stebuklu ties upe Han“.

Užteks apie ekonomiką, pereikime prie truputį autentiškesnio, tikresnio santykio – noriu pasidalinti, kodėl būtent Korėją dar pačioje pradžioje apibūdinau “gabalėliu dangaus“. Jei būčiau visiškai nuoširdus, pasakyčiau, jog didelę įtaką tam turėjo PSY video klipuose besifilmuojančių šokėjų grožis. Bet visiškai nuoširdus šiuo metu vargu ar galiu būti, todėl kada nors ateityje šią pastraipą švelniai pakoreguosiu. 🙂

Tikroji to priežastis – stulbinanti Korėjos socialinė kultūra. It’s got everything! – kalbant angliškais terminais. Nuo pasaulinį mastą pasiekusių K-Pop muzikinių vibracijų iki vakarų bohemoje vis dar teberezonuojančių mados aktualijų, nuo tabų laužymo iki stalų sutaisymo, nuo Starcraft’o iki Dota 2.

Gal esi ten buvęs? Parašyk!

Nebūtų Gamtos, matyt nebūtų ir ekonomikos :)