Prabundi plyštančia galva. Po akimis – juodi ratilai. Iki galo nėra aišku, ar tai mėlynės, ar eilinės “pjankės“ pasekmės. Šiek tiek prašviesėjus protui, bandai susigaudyti, kuriame pasaulio užkampyje šį kartą atsidūrei.
Jei atmintis manęs neapgauna, po paskutinio tokio fokuso buvai priverstinai reanimuotas Vilniaus prekybos centre, o dar prieš tai nuo nebūties šviesos Tave gelbėti reikėjo net Butane. Ką gi, šiandieninis akibrokštas – ne toks egzotiškas. Kiek palaužęs galvą, periferiniu matymu užfiksuoji keletą “Fest“ cigarečių pakelių ir porą auksinių “Batiuškos“ nuotraukų. Eureka! Mes – Baltarusijoje!
Po šiokios tokios literatūrinės įžangos, pereinu prie statistikos. Na ir kas, kad V. Čerčilis kadaise sakė “Melas, kruvinas melas ir sušikta statistika!“ – aš šiandien, kiek leis mano galimybės, stengsiuosi nemeluoti.
Nors Baltarusiją daugelis įsivaizduoja kaip Dievo apleistą, ekonominiame Europos paribyje klibinkščiuojančią valstybę, ekonominė jos padėtis nėra visiškai prasta. Na, taip, ji nėra ir ypatingai gera, bet rytiniams mūsų kaimynams bankrotas artimiausiu metu negresia.
Baltarusija yra 57-a valstybė pasaulyje pagal Bendrą Vidaus Produktą. Šalies ekonomika – industrinė, orientuota į žemės ūkio techniką, petrocheminių medžiagų apdirbimą, medienos ir tauriųjų metalų konstrukcijas. Šalies ekonominis Achilo kulnas – infliacija, kuri 2011-aisiais siekė net 21.8%.
Viskas kaip ir girdėta. Nedaug naujo šiais laikais po saule atsiranda. Tiesa, mane Baltarusijos fenomenas dominas dviem klausimais: kokį Baltarusijos augimą išvystume iškėlus šalies šešėlinę ekonomiką į dienos šviesą ir kokiomis masinėmis smegenų ląstelių naikinimo priemonėmis šalyje įsigalėjo ochlokratinis režimas?
Ekonominės kelionės 
